Po ilgos dienos ir neatrastu naktiniu pramogu Delyje trikampiu patraukem toliau. Kadangi marsrutas ne bet koks, o kaip ir auksinis ir dar vedantis i viena is 7 pasaulio stebuklu, transporto priemone tam pasirinkom irgi ne bet kokia, o, kaip pelke2 pasakytu, advenciureriska...
... issinuomavom senovini indiska limuzina, vadinama “Ambassador”, su nuosavu uniformuotu vairuotoju :)
Kazkaip patys savizudiskais Indijos keliais vairuot nesiryzom, dar pridedant ir tai, kad eismas cia, kaip ir Anglijoj vyksta kaire kelio puse... tai uzteko tik papozuot prie vairo ir perleist ji musu soferiui :)
250 km atstumas i Taj Mahal’a indiskom magistralem truko gal 5 valandas ir dave tokiu vaizdu, kad visikai netikejom savom akim: cia visiskai normalu, kad jei tavo krypties juostoj yra kamstis, ar siaip kas nors nepatinka, visos tackos nieko nelaukdamos isvaro i priesingos krypties juosta, nesvarbu, kad ji atskirta dideliais zoles plotais ar tvorom.
Taip kad autostrada visi varo skersai, isilgai, sukasi bet kur, visi be perstojo pypia, veini kitus lenkia ir uzlindineja ir galu gale visi vaziuoja maksimaliu 50 km/h greiciu… zodziu, logikos kaip visada nulis.
Prisiziurejom autobusu taip perpildytu, kad zmones kabo vos ne autiko isorej, sunkvazimiu prikrautu 3 kroviniu trim kartais didesniu nei pati masina, kuriu aisku apvirtusiu nuo per dideles mases ir issibalansavimo irgi pilnos visos pakeles, kupranugariais, karvem, asilais traukiamu vezimu prisedusiu 100 indu ir kitu linksmu dalyku :)
O Taj Mahal’as tikrai pasirode ganetinai stebuklingas. Toki ispudi sukuria baltas marmuras, is kurio visa milziniska sventykla yra padaryta, ir tai kad uz viso statinio nesimato nieko isskyrus melyno dangaus fona. Siaip bunant pries ja ji vis dar ir atrodo kaip is atviruko, kazkaip nesitiki, kad tai yra tikras pastatas… zodziu, tikrai grazu…
Cia kazkaip netiketai sugebejom pagaut akimirka, kai prie sonines sventyklos dalies nebuvo kitu zmoniu (siaip visur aplinkui pilna indu ir ne indu turistu) tai va turiu asmenine nuotrauka su stebuklu dabar ;)
Siaip tai kazkaip visad isivaizdavau, kad Taj Mahal'as yra kazkokia nereali indu sventove, kur visi vaziuoja pasimelsti vienam is simto savo dievu, bet pasirodo, tai yra mauzoliejus vieno is 17 amziaus indu imperatoriaus anksti mirusiai zmonai, kuria, kaip pasakojama, jis jai pastate is labai dideles meiles, sukvietes garsiausius pasaulio architektus. Todel Taj Mahalo viduj nera absoliuciai nieko kito, kaip tik baltas marmurinis jos karstas ir indai cia atvyksta ne del religiniu sumetimu, o kaip ir mes, tiesiog del ispudingo pastato.
Na dar, aisku, prisifotografavom is visu kitu pusiu... arba velgi su mielom indiskom seimynelem...
... ir aplinkiniais ganetinai graziais rumais...
Pasigrozeje stebuklais, toliau savo “ambasadoriniu” limuzinu patraukem i Jaipur’a...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą