Na va o cia susipazinimui vienos is Indijos kalbu "Kanara" rasmenys, kuriu mene bande mokyt mano bendradarbiai... nelabai sekmingai, sakyciau, nes sudetingumas ne ka menkesnis nei kinieciu hieroglifu.
నమస్కారం
ఈ వారం నుండి ప్రతి వారం సాధ్యమైనన్ని పాత కబుర్లని ఈ కొత్త లోకి మార్చే ప్రయత్నం చేస్తాను. కొన్ని కధలూ, వ్యాసాలకి లు వున్నాయి వాటి సంగతీ చివర్లో కొన్ని కధల తాలూకు
ఈ పేజీలని చదవటం లో ఏమైనా ఇబ్బందులు ఎదురైతే రచ్చబండ లో ఇక్కడ తెలియచేయండి. ఈ విషయం లో మీ దగ్గర ఏమైనా అద్భుతమైన ఆలోచనలు వుంటే కూడా చెప్పండి.
సూర్యకుమారి ఉపాధ్యాయుల
2007 m. gruodžio 29 d.
2007 m. gruodžio 28 d.
Indijos šventyklos
Čia šiek tiek įspūdingų induistų šventyklų vaizdų.. jų didesnių ar mažesnių galima pamatyti kas antroje kiekvieno miesto gatvėje.. indams religija yra vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime...
Beveik visos nuotraukos yra iš vienos didžiausių Indijoje Meenakshi šventyklos, kuri stovi pietiniame Madurai mieste. Ten lankėmės ir mes. Smagu, kad buvom įlesiti į vidų, nes ne į visas induistų šventyklas turistai įleidžiami.
Kadangi apie induizmą ir jų milijono dievų garbinimą bei visą religinę sistemą trumpai nepapasakosi, tikiuosi bent nuotraukos perteiks dalį šios labai spalvingos religijos...
2007 m. lapkričio 26 d.
Auksinis trikampis, New Delhi
Kadangi but Indijoj ir nepamatyt vieno is 7 pasaulio stebuklu – Taj Mahal sventoves (gal lietuviskai geriau zinomo kaip Tadzhmahalo) – kaip ir ne lygis, viena savaitgali issiruosem ir mes i sita butina misija.
Dauguma keliaujanciu i Tajmahal’a tuo paciu aplanko ir Indijos sostine New Delhi bei dykumu ir kupranugariu miesta Jaipur’a, kuris yra vienos is savo krastovaidziu ispudingiausiu Indijos provinciju, Radzastano, sostine. Visos sitos trys vietoves, viena nuo kitos nutole kokia 250km, siaures Indijos zemelapy susijungia i taisyklinga trikampi, todel sis keliones marsrutas daznai vadinamas auksiniu trikampiu – Golden Triangle.
Si kart mano kompanija sudare du linksmi olandai, Indijoj irgi atliekantys savo praktikas, Anne ir Atze :)
Musu Skrydis i siaures Indija truko beveik 3 valandas, vos ne tiek pat kiek i Tailanda, tik patvirtindamas, kokia didele yra visa sita milijardine salis. Delhi buvo musu pirmasis tikslas. Prisiklausius istoriju apie tai, koks chaotiskas, didelis ir niekuo neypatingas miestas tai turetu buti, kuriame be to visi turistai buna butinai isdurti per didelem kainom, nieko gero kazkaip nesitikejom, kaip tik viena diena praleisti “SOSTINEJ”.
Bet labai didelei musu nuostabai naktinis Delhi mus pasitiko super svariais, placiais ir tvarkingais keliais, net apsodintais graziai apkarpytais krumais, veikianciais sviesoforais ir aiskiai matomom skiriamosiom keliu juostom (jo jo Indijoj tokie dalykai labai neitiketini) ir visiska ramybe (net karviu ir laukiniu sunu kazkaip nebuvo aplink matyti :)
Nepaisant ganetinai apsiurusio Hostelio su apiplysusia bet dar ganetinai balta patalyne (cia Indijoj ganetinas standartas :) kita diena vel buvom nustebinti tvarkos prie didziuliu anglisko stiliaus Indijos parlamento rumu ir salia esancios ala triumfo arkos, kuri vadinama “Indian Gate” .
Cia vel pasireiske mano akimis ganetinai fanatiskas induistu visko tapatinimas su Dievu ir aiskus irodymas, kad vyriausybe cia pati yra kaip Dievas, jei jau ant oaciu vyriausybes rumu uzrasyta "Vyriausybes darbas - tai Dievo darbas", ji cia visagale ir niekeno nekritikuojama. Su tokiu poziuriu, aisku, tikriausiai nekeista, kad Indijoj be rysiu ir kysiu is vietos niekas nejuda...
Dauguma keliaujanciu i Tajmahal’a tuo paciu aplanko ir Indijos sostine New Delhi bei dykumu ir kupranugariu miesta Jaipur’a, kuris yra vienos is savo krastovaidziu ispudingiausiu Indijos provinciju, Radzastano, sostine. Visos sitos trys vietoves, viena nuo kitos nutole kokia 250km, siaures Indijos zemelapy susijungia i taisyklinga trikampi, todel sis keliones marsrutas daznai vadinamas auksiniu trikampiu – Golden Triangle.
Si kart mano kompanija sudare du linksmi olandai, Indijoj irgi atliekantys savo praktikas, Anne ir Atze :)
Musu Skrydis i siaures Indija truko beveik 3 valandas, vos ne tiek pat kiek i Tailanda, tik patvirtindamas, kokia didele yra visa sita milijardine salis. Delhi buvo musu pirmasis tikslas. Prisiklausius istoriju apie tai, koks chaotiskas, didelis ir niekuo neypatingas miestas tai turetu buti, kuriame be to visi turistai buna butinai isdurti per didelem kainom, nieko gero kazkaip nesitikejom, kaip tik viena diena praleisti “SOSTINEJ”.
Bet labai didelei musu nuostabai naktinis Delhi mus pasitiko super svariais, placiais ir tvarkingais keliais, net apsodintais graziai apkarpytais krumais, veikianciais sviesoforais ir aiskiai matomom skiriamosiom keliu juostom (jo jo Indijoj tokie dalykai labai neitiketini) ir visiska ramybe (net karviu ir laukiniu sunu kazkaip nebuvo aplink matyti :)
Nepaisant ganetinai apsiurusio Hostelio su apiplysusia bet dar ganetinai balta patalyne (cia Indijoj ganetinas standartas :) kita diena vel buvom nustebinti tvarkos prie didziuliu anglisko stiliaus Indijos parlamento rumu ir salia esancios ala triumfo arkos, kuri vadinama “Indian Gate” .
Cia vel pasireiske mano akimis ganetinai fanatiskas induistu visko tapatinimas su Dievu ir aiskus irodymas, kad vyriausybe cia pati yra kaip Dievas, jei jau ant oaciu vyriausybes rumu uzrasyta "Vyriausybes darbas - tai Dievo darbas", ji cia visagale ir niekeno nekritikuojama. Su tokiu poziuriu, aisku, tikriausiai nekeista, kad Indijoj be rysiu ir kysiu is vietos niekas nejuda...
Dar Delyje prisiziurejom visokiu arabisko stiliaus rumu su palmiu sodais...
...prisifotkinom su tikriausiai simtu indu seimu, kuriems balti zmones vsi dar atrodo tokia egzotika, kad visi butinai nori prieiti, pasisveikinti ir nufotografuoti, haha kelios indes net priejo prie manes klausdamos, ar galetu gauti “bucki” is abieju olandu :) Joo .. Delyje merginos, atrodo, daug liberalesnes, matosi, kad visos zymiai labiau issidaze, nesioja daug daugiau papuosalu ir visi ju tradiciniai rubai yra labai issaukianciu spalvu. Nepalyginsi su super droviom Pietu Indijos mergelem kuriu kas antra butinai plaukuose vis dar nesioja gyvas geles :)
Vyrukai ir vyrai sostinej irgi visai neblogi... :)
Ganetinai ispudinga buvo Delio Lotoso sventykla, primenanti Sidnejaus operos rumus, ir skirta visu religiju zmonem.
´
Delhi
O dar geresne buvo didziausia Indijos mecete (Delyje gvena labai daug indu musulmonu), stovinti ant kalvos is kurios minaretu atsiveria superinis sito 12 milijonu gyventoju miesto vaizdas.
Prie mecetes isvydom ir ta visa Delio chaosa su milijonu riksu, karviu, prekeiviu ir sunu, nes tai pasirodo buvo jau senoji miesto dalis, vadinamasis “Old Delhi”, kuri ir yra tas tipiskas didelis triuksmingas miestas, visiska priesingybe graziai, svariai ir tvarkingai “New Delhi” miesto daliai, kuri, manau, tokia sutvarkyta tik todel, kad ten yra vyriausybes rumai ir dauguma ambasadu.
Zodziu, ilga diena praleista Delyje mum visai netiketai paliko daug geresni ispudi nei tiketasi, tik, deja, nuvyle savo naktiniu gyvenimu su bumbsincia kicine muzika, alum uz minimum 15Lt (!!!!) ir “posh” klubais su savo turtus ir auksus demonstruojancia naujuju indu publika, irengtais 5 zvaigzduciu viesbuciuose… :/
o mes atvyke is Bangalore, kur viskas uzsidaro 23:30 sostinej, kur nera jokiu laiko apribojimu, kazkodel tikejomes geresniu naktiniu pramogu ir ivairoves... na, konservatyviajai Indijai siuo atzvilgiu dar toli iki Europos...
2007 m. lapkričio 25 d.
Auksiniu trikampiu i pasaulio stebukla Taj Mahal'a
Taj Mahal
Po ilgos dienos ir neatrastu naktiniu pramogu Delyje trikampiu patraukem toliau. Kadangi marsrutas ne bet koks, o kaip ir auksinis ir dar vedantis i viena is 7 pasaulio stebuklu, transporto priemone tam pasirinkom irgi ne bet kokia, o, kaip pelke2 pasakytu, advenciureriska...
... issinuomavom senovini indiska limuzina, vadinama “Ambassador”, su nuosavu uniformuotu vairuotoju :)
Kazkaip patys savizudiskais Indijos keliais vairuot nesiryzom, dar pridedant ir tai, kad eismas cia, kaip ir Anglijoj vyksta kaire kelio puse... tai uzteko tik papozuot prie vairo ir perleist ji musu soferiui :)
Po ilgos dienos ir neatrastu naktiniu pramogu Delyje trikampiu patraukem toliau. Kadangi marsrutas ne bet koks, o kaip ir auksinis ir dar vedantis i viena is 7 pasaulio stebuklu, transporto priemone tam pasirinkom irgi ne bet kokia, o, kaip pelke2 pasakytu, advenciureriska...
... issinuomavom senovini indiska limuzina, vadinama “Ambassador”, su nuosavu uniformuotu vairuotoju :)
Kazkaip patys savizudiskais Indijos keliais vairuot nesiryzom, dar pridedant ir tai, kad eismas cia, kaip ir Anglijoj vyksta kaire kelio puse... tai uzteko tik papozuot prie vairo ir perleist ji musu soferiui :)
250 km atstumas i Taj Mahal’a indiskom magistralem truko gal 5 valandas ir dave tokiu vaizdu, kad visikai netikejom savom akim: cia visiskai normalu, kad jei tavo krypties juostoj yra kamstis, ar siaip kas nors nepatinka, visos tackos nieko nelaukdamos isvaro i priesingos krypties juosta, nesvarbu, kad ji atskirta dideliais zoles plotais ar tvorom.
Taip kad autostrada visi varo skersai, isilgai, sukasi bet kur, visi be perstojo pypia, veini kitus lenkia ir uzlindineja ir galu gale visi vaziuoja maksimaliu 50 km/h greiciu… zodziu, logikos kaip visada nulis.
Prisiziurejom autobusu taip perpildytu, kad zmones kabo vos ne autiko isorej, sunkvazimiu prikrautu 3 kroviniu trim kartais didesniu nei pati masina, kuriu aisku apvirtusiu nuo per dideles mases ir issibalansavimo irgi pilnos visos pakeles, kupranugariais, karvem, asilais traukiamu vezimu prisedusiu 100 indu ir kitu linksmu dalyku :)
O Taj Mahal’as tikrai pasirode ganetinai stebuklingas. Toki ispudi sukuria baltas marmuras, is kurio visa milziniska sventykla yra padaryta, ir tai kad uz viso statinio nesimato nieko isskyrus melyno dangaus fona. Siaip bunant pries ja ji vis dar ir atrodo kaip is atviruko, kazkaip nesitiki, kad tai yra tikras pastatas… zodziu, tikrai grazu…
Cia kazkaip netiketai sugebejom pagaut akimirka, kai prie sonines sventyklos dalies nebuvo kitu zmoniu (siaip visur aplinkui pilna indu ir ne indu turistu) tai va turiu asmenine nuotrauka su stebuklu dabar ;)
Siaip tai kazkaip visad isivaizdavau, kad Taj Mahal'as yra kazkokia nereali indu sventove, kur visi vaziuoja pasimelsti vienam is simto savo dievu, bet pasirodo, tai yra mauzoliejus vieno is 17 amziaus indu imperatoriaus anksti mirusiai zmonai, kuria, kaip pasakojama, jis jai pastate is labai dideles meiles, sukvietes garsiausius pasaulio architektus. Todel Taj Mahalo viduj nera absoliuciai nieko kito, kaip tik baltas marmurinis jos karstas ir indai cia atvyksta ne del religiniu sumetimu, o kaip ir mes, tiesiog del ispudingo pastato.
Na dar, aisku, prisifotografavom is visu kitu pusiu... arba velgi su mielom indiskom seimynelem...
... ir aplinkiniais ganetinai graziais rumais...
Pasigrozeje stebuklais, toliau savo “ambasadoriniu” limuzinu patraukem i Jaipur’a...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)